Bičių duona: fermentuotas avilio superproduktas

Kuo bičių duona skiriasi nuo žiedadulkių

Bičių duona gaminama iš tų pačių žiedadulkių, tačiau kelias savaites pabuvusi korio akutėse ji tampa visai kitu produktu. Bitės žiedadulkes sumaišo su medumi ir savo išskyromis, sandariai suspaudžia, o vėliau prasideda pieno rūgšties fermentacija.

Fermentuota perga yra rūgiąja (pH apie 3,8–4,3), turi daugiau pieno rūgšties ir redukuojančių cukrų, o baltymai joje jau suskaidė į laisvas amino rūgštis. Todėl ji ir geriau saugosi, ir lengviau virškinama nei šviežios žiedadulkės. Fermentacijos metu atsiranda ir vitaminas K, kurio žiedadulkėse nėra.

Kaip avilyje gimsta bičių duona

Bitės rinkėjos sukrauna žiedadulkių gumulėlius į korio akutes, o jaunesnės bitės pridė medaus, nektaro ir savo liaukų išskyrų, tada masę sutankina galvomis – susidaro beorė aplinka. Toliau darbą perima pieno rūgšties bakterijos (pvz., Lactobacillus kunkeei, Fructobacillus), mielės ir grybai. Pagrindiniai pokyčiai įvyksta per kelias dienas, o visiškai subrandinta bičių duona būna maždaug po dviejų savaičių.

Kodėl fermentacija tokia svarbi

Žiedadulkės apvalkalas (eksina) yra vienas tvirčiausių natūralių polimerų – nei žmogaus, nei bitės organizmas jo iki galo nesuvirškina, todėl dalis naudos lieka „užrakinta“. Fermentuojančių mikroorganizmų fermentai šį apvalkalą suardo ir išlaisvina baltymus, vitaminus bei antioksidantus.

Tyrimai rodo, kad bičių duona pasižymi:

Laboratoriniai tyrimai su vėžio ląstelėmis taip pat daug žada, tačiau šie rezultatai su žmonėmis dar nepatvirtinti.

Ką randame bičių duonoje

Bičių duona dar vadinama „vitaminų bomba“: joje yra B grupės (B1, B2, B5, B6, B12), C, E ir A vitaminų, o fermentacija prideda vitaminą K. Joje rastas ir retas antioksidantas kofermentas Q10 (apie 11,5 µg/g), svarbus ląstelių energijos gamybai. Tamsių atšilkių perga turtinga antocianų – stiprių antioksidantų, kurių gali būti 45–80 mg/100 g.

20/100/200/500 g

Bičių duona, 100 g

Mažas grūdelis, slepiantis didelę avilio paslaptį! Ar žinojote, kad bitės pačios moka fermentuoti žiedadulkes? Būtent taip avilyje gimsta vienas įdomiausių…

2,49 € – 39,99 €Price range: 2,49 € through 39,99 €

200 g

Medus ir bičių duona, 200 g

Medaus saldumas ir bičių duonos sodrumas viename stiklainyje. Švelnų medų papildo maloniai rūgštokas bičių duonos skonis ir nedidelis kiekis žiedadulkių.…

7,99 €

Kokybę lemia gamta ir sezonas

Bitės žiedadulkių nerenka bet kur: didžiausią dalį surenka iš kelių baltymingiausių augalų ir dėl jų skrenda net toli. Bičių duonos sudėtis priklauso nuo augalų, dirvožemio, oro sąlygų ir sezono – birželį žiedadulkės įvairesnės nei kovo mėnesį. Kuo įvairesnė ir švaresnė aplinka aplink bityną, tuo vertingesnė perga, o miestai ir intensyvus žemės ūkis jos kokybę blogina.

Kaip laikyti ir vartoti

• Laikymas. Bičių duona stabilesnė už šviežias žiedadulkes, bet ilgam ją geriausia laikyti sandariame inde šaldiklyje (–18 °C). Per daug išdžiovinta ji praranda savitą rūgščioksaldžį skonį.
• Kiekis. Suaugusiesiems įprastai rekomenduojama 15–35 g per dieną, t. y. 1–2 šaukštai.
• Būdas. Veiksmingiausia valgyti žalią, nekaitintą – iš lėto sukramtyti arba sumaišyti su medumi.

Svarbiausios išvados

1. Fermentacija yra tas „raktas“, kuris atveria žiedadulkių apvalkalą ir padaro maistines medžiagas prieinamas žmogui.
2. Pieno rūgšties bakterijos, mielės ir grybai suteikia bičių duonai antimikrobinių ir probiotinių savybių.
3. Tai visą spektrą apimantis maisto šaltinis: amino rūgštys, nesoties riebalų rūgštys, beveik visi vitaminai ir Q10.
4. Švari ir įvairi aplinka aplink bityną yra kokybiškos pergos pagrindas.

Svarbu: daug straipsnyje minėtų poveikių (ypač priešnavikinis ir kepenų apsauginis) nustatyta laboratorijoje arba tyrimuose su gyvūnais, o ne klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis. Jei norite bičių duoną vartoti gydymo tikslais, pasitarkite su gydytoju; alergiškiems žiedadulkėms, medui ar kitiems bičių produktams būtinas atsargumas.